tarstyti

tarstýti, tar̃sto, tar̃stė 1. tr. RŽ aptarinėti, apkalbinėti: Jo vedybas svarstė ir tarstė, kaip kas norėjo sp. 2. refl. TS1902,10b, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Skr tartis, svarstyti: Mes tar̃stėmės, ilgai svarstėm tą reikalą BŽ548. Vyrai tar̃stos dobilus sėti J. Jūs daugiau tar̃stotės, kap dainuojat! Ss. Pradedam tarstýtis, kaip čia mes klėtį statysim J.Jabl. Ką ten judu tarstotėsi? V.Piet. \ tarstyti; pasitarstyti